Finansiniai rodikliai: EBITDA, EBIT ir EBT ir jų pelningumas. (pirma dalis)

EBITDA, EBIT ir EBT – kas tai

Gal pradëkime nuo to, kad EBITDA yra angliškas akronimas (sutrumpinimas tariamas kaip vienas žodis) ir tarti reiktų jį angliškai kaip „ee-bit-dah“, nors esame įpratę sakyti lietuviškai „ebitda“. Tai nėra didelė bėda, svarbu mokėkime suskaičiuoti ir suprasti tai ką suskaičiavome. EBITDA angliškas sutrumpinimas šifruojasi, kaip „earnings before interest, taxes, depreciation, and amortization“. Lietuviškai galime versti, parinkdami artimiausias sąvokas iš ataskaitų terminijos, kaip pelnas iš kurio nėra atmintos sumokėtos palūkanos, pelno mokestis, nusidėvėjimo ir amortizacijos sumos. Skamba gal ir nelabai aiškiai, bet tikrai nieko sudėtingo.
 
Norisi pabrėžti, kad EBITDA nėra GAAP (Generally Accepted Accounting Principles) dydis. GAAP arba lietuviškai BAP reiškia - bendrai priimtus apskaitos principus. Tad skirtingos įmonės gali įvairiai aiškinti sąvoką „earnings before interest, taxes, depreciation, and amortization“ ir būti teisios. Pavyzdžiui, skaičiuodamos EBITDA dydį terminą „interest“ traktuoti, kaip įmonės finansinės veiklos rezultatą arba, pavyzdžiui, kaip sumokėtų ir gautų palūkanų skirtumą. Taigi būkime atidūs.

Nagrinėjant EBITDA, bûtina paminėti EBIT ir EBT, kurie taip pat yra pelno matavimo dydžiai, todėl lengvai sužinomi, jei jau turime paskaičiuotą EBITDA. Lengvai galime pastebėti, kad EBIT nuo EBITDA skiriasi tuo, kad čia nėra dviejų raidžių – „DA“. Ką tai gali reikšti? Atsakymas paprastas - „DA“, tai nusidėvėjimas ir amortizacija, dydžiai, kurie reikalingi paskaičiuojant EBITDA ir kurių nereikia skaičiuojant EBIT. Pagal tą pačią logiką galime pastebėti, kad EBT nuo EBIT skiriasi viena raide „I“. Ši raidė reiškia palūkanų sąnaudas (interest). Todël skaičiuojant EBT jos jau nėra reikalingos. Tiems, kas jau domėjosi rodikliais, priminsime, o kas ne, tai bus naudinga žinoti, jog EBT tai dydis lietuviškai dar vadinamas ikimokestiniu pelnu arba pelnu prieš apmokestinimą. Šis dydis yra pateikiamas standartinėje pelno (nuostolių) ataskaitoje. EBIT dydis, kuris taip pat yra dažnai naudojamas, dar gali būti vadinamas veiklos pelnu (pagal anglišką terminą "operating profit"). Prašome šio dydžio netapatinti su pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiamais įprastinės veiklos ir tipinės veiklos pelno rodikliais. Tai nėra tapatu ir gali ženkliai skirtis nuo paskaičiuoto EBIT. Todėl mes siūlome likti prie termino EBIT, kuris pakankamai aiškiai apibrëžtas, kai tuo tarpu dėl veiklos pelno galimos variacijos, kaip jis turi būti skaičiuojamas. Mes linkę manyti, kad vienas iš veiklos pelno paskaičiavimo interpretacijų yra EBIT paskaičiavimas. Tad tiek trumpai apie šiuos finansinius rodiklius.

Naujiena dėl EBITDA skaičiavimo

Naujausioje (2010/06/11) 34-ojo verslo apskaitos standarto rekomendacijų redakcijoje siūloma, kad įmonė savo valdymo apskaitoje - „Siekdama tiksliau įvertinti esamą įmonės padėtį ir jos uždirbamą pelną, įmonės vadovybė gali skaičiuoti EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) ir jo išvestinius rodiklius. EBITDA vadinamas pelnas, kurį skaičiuojant neįtraukiamos palūkanos, pelno mokestis, nusidėvėjimas ir amortizacija. EBITDA gali būti naudojamas atskirų teiktinų segmentų pelningumui palyginti.“ Pagal jų pateiktą pavyzdė išvesta paskaičiavimo formulė būtų tokia:
EBITDA = Suteiktų paslaugų pajamos-Sąnaudos iš viso+Palūkanų sąnaudos+Nusidėvėjimas+Amortizacija

Kaip paskaičiuoti EBITDA, EBIT ir EBT ir jų pelningumo rodiklius

Formulės naudojamos paskaičiuoti šiuos finansinius rodiklius nėra sudėtingos. Sunkiau nuspręsti dėl sąvokų, kadangi kaip jau minėjome tai nėra GAAP patvirtinti rodikliai. Tačiau naujos 34 VAS rekomendacijos leidžia pakankamai aiškiai nustatyti, kaip skaičiuojama EBITDA, o tuo pačiu EBIT ir EBT. Galimi du pagrindiniai metodai paskaičiuoti EBITDA. Vienas jų, kurį netiesiogiai siūlo VAS, tai pajamos minus dalis sąnaudų. Kitas, mūsų nuomone patogesnis, ypač kuomet turime ribotą priėjimą prie įmonės duomenų, būtų skaičiavimas nuo apačios. Tai prie pradinio, žinomo dydžio, šiuo atveju tai grynasis pelnas, pridedant kitus. Tad pats laikas pereiti prie formulių. Kad jas būtų patogiau atvaizduoti, sutarkime dėl sąvokų sutrumpinto žymëjimo. Siūlome šiuos (angliškas pavadinimas, lietuviškas pavadinimas, kur galime rasti, sutrumpinimas):

Earnings – Grynasis pelnas - Pelno (nuostolių) ataskaita         E
Interest – Sumokėtos palūkanos - Pinigų srautų ataskaita         I
Taxes – Pelno mokestis - Pelno (nuostolių) ataskaita        T
Depreciation – Nusidėvėjimas - Pinigų srautų ataskaita         D
Amortization – Amortizacija - Pinigų srautų ataskaita         A
Revenue – Pardavimo pajamos - Pelno (nuostolių) ataskaita    R

Susitarus dėl sutrumpinimų, norimų finansinių rodiklių paskaičiavimo formulės būtų žemiau pateiktos. Pirmiausia paskaičiuojame pačius ieškomo pelno dydžius:
EBITDA = E+I+T+D+A    EBIT = E+I+T    ir    EBT = E+T
kuomet jau žinome šiuos dydžius, yra lengva paskaičiuoti ir pelningumo rodiklius. Pelningumo rodikliai yra santykiniai rodikliai, tai reiškia, kad mes kalbame apie dviejų dydžių santykį. Iš vienos pusės, tai pelnas (EBITDA, EBIT ir EBT), iš kitos pusės, pardavimo pajamos (revenue) - vienas iš svarbiausių įmonės veiklos rodiklių. Taigi, kad sužinotume EBITDA pelningumą, t.y. nustatyme EBITDA dalį (procentas, koeficientas) pardavimuose (pardavimų pajamuose) mes turime EBITDA padalinti iš pardavimo pajamų. (Turbūt niekam nereikia priminti, kad padalinus vieną dydį iš kito gauname koeficientą, o pastarąjį padaugine iš šimto jau procentus .) Formulės sekančios:
EBITDA pelningumas (EBITDA margin) =(E+I+T+D+A)/R    EBIT pelningumas=(E+I+T)/R      ir     EBT pelningumas=(E+T)/R
Kaip suskaičiuoti pakankamai svarbius valdymo apskaitai rodiklius mes jau žinome, todėl kitoje straipsnio dalyje pašnekėsime apie tai, kam šie rodikliai reikalingi, kaip juos suprasti ir naudoti.

1 komentaras

Palikite komentarą

Žvaigždute (*) pažymėti laukeliai yra privalomi ir turi būti užpildyti. Komentaruose naudoti HTML kodą yra draudžiama.