Esminiai pasikeitimai verslo valdymo kompiuterizavime

Norint numatyti šio vystymosi kryptis ir galimą jų įtaką verslo valdymo efektyvumui, tikslinga prisiminti esminius pasikeitimus kompiuterizavimo procesuose, įvykusius nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio iki šių dienų.

Svarbiausi pasikeitimai yra susiję su pačia programine įranga. Laikotarpio pradžioje realiai buvo galima spręsti tik atskirų valdymo procesų - pirmiausia apskaitos - kompiuterizavimo klausimus. Tik vėliau atsirado produktai, leidžiantys kompiuterizuoti daugumą arba visas valdymo funkcijas. Juos jau galime vadinti VVS. Pati savaime ji yra sudėtingas dalykas, taigi gali būti apibūdinama iš įvairių pozicijų. Bet šiame darbe svarbiausia, kad tai yra valdymui skirtas instrumentas, todėl ir esminį pasikeitimą reikia vertinti iš šio taško. Per pastaruosius penkiolika metų programinės įrangos pagrindu sukurti gerokai tobulesni valdymo įrankiai. Jeigu nagrinėjamo laikotarpio pradžioje, vertinant programinę įrangą reikėjo įvertinti jos galimybių ir konkretaus verslo poreikių santykį per prizmę - ar programinis produktas turi visas verslui aktualias funkcines galimybes, tai šiandien toks klausimas jau nėra labai aktualus. Dabar reikia spręsti klausimą - kuri VVS geriau atitinka verslo valdymo poreikių specifiką. Dabar rinkoje egzistuoja didelis pasirinkimas tiek paprastesnių, tiek sudėtingesnių programinių produktų, atitinkančių skirtingo dydžio ir veiklos sudėtingumo įmonių poreikius.

Esminiai pasikeitimai įvyko valdymo objekte. Pirmiausia pats verslas tapo labiau civilizuotas, vartotojai labiau išprusę, kaip kompiuterinės technikos pažinimo ir panaudojimo, taip ir verslo organizavimo ir valdymo klausimais. Tačiau žmogiškojo faktoriaus įtaka savo reikšmės anaiptol neprarado. Verslo procesų dalyvių žinios, įgūdžiai ir tikslai išlieka lemiančiu faktoriumi pasirenkant sprendimus ir realizuojant projektus.

Būtina pabrėžti pasikeitimus paslaugų ir produktų pasiūloje. Atsirado iš esmės naujos galimybės. Įmonės gali neinvestuoti į nuosavos IT infrastruktūros sukūrimą, palaikymą ir vystymą, o pirkti reikiamas paslaugas rinkoje. Rinkoje egzistuoja visų reikalingų produktų ir paslaugų pasiūla. Bet didžiausi pasikeitimai susiję su interneto prieinamumo ir panaudojimo plėtra. Internetas tapo kasdieniu ir neatsiejamu informacijos šaltiniu ir galimybių vieta. Būtent interneto pagrindu atsirado iš esmės naujos galimybės, sprendžiant įmonėje informacinių technologijų panaudojimo klausimus.

Svarbūs yra pasikeitimai, susiję su išoriniais kompiuterizavimo proceso dalyviais. IT specialistų kompetencija išaugo. Dar svarbiau – išsiplėtė jų kompetencijos ribos. Šiandien dauguma IT specialistų gerai išmano ir kompiuterizuojamus valdymo procesus. Nors šią hipotetinę spragą sėkmingai gali užpildyti santykinai nauji dalyviai šalies paslaugų verslui rinkoje - profesionalūs nepriklausomi konsultantai. Svarbu pastebėti, kad šiam įmonės valdymo kompiuterizavimo procesų dalyviui gali būti priskirtos įvairaus sudėtingumo funkcijos. Nepriklausomi konsultantai kompiuterizavimo projektuose gali vykdyti projekto vadovo funkcijas, konsultuoti viso projekto eigoje, padėti įgyvendinti tik konkretų projekto etapą ar atlikti kitus darbus. Konkrečios konsultantų funkcijos labiausiai priklauso nuo projekto specifikos ir kitų jo dalyvių kompetencijos. Bet jų vaidmuo kompiuterizavimo projektuose visuomet pakankamai svarbus. Nepriklausomus konsultantus samdanti įmonė privalo pasikliauti jų kompetencija, nes į projektą jie įtraukiami tuo atveju, kuomet įmonėje nėra specialistų, galinčių organizuoti ir vykdyti VVS atrankos ir diegimo projektus.

Labai svarbus pokytis susijęs su naujomis kompiuterizavimo procesų finansavimo galimybėmis, atsiradusiomis po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, kuomet atsivėrė galimybės pasinaudoti finansine ES struktūrinių fondų parama. 2007–2013 m. finansinio laikotarpio ES struktūrinė parama Lietuvai skiriama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus. Pagal „Ekonomikos augimo veiksmų programos“ prioritetą „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ buvo paskelbti du kvietimai paraiškoms. Patvirtintiems projektams, susijusiems su kompiuterinėmis valdymo sistemomis, per pirmą kvietimą buvo skirtas 38.515 tūkst. litų ES fondų finansavimas, bendra remiamų projektų vertė yra 77.717 tūkst. litų, o iki 2011 metų vasario 7 dienos sutarčių finansavimui išmokėta 22.802 tūkst. litų. Antrame kvietime verslo subjektai pateikė paraiškų už 28.208 tūkst. litų, bet sprendimai skirti finansavimą minėtai datai dar nepriimti. Nurodyti investicijų dydžiai ženkliai lėmė, kad net ekonominio sunkmečio sąlygomis verslo valdymo kompiuterizavimo procesai nesustojo ir šiame verslo segmente vyko teigiami pokyčiai. Galima prognozuoti, kad valdymą kompiuterizavę ūkio subjektai tapo labiau konkurencingi ir geriau pasiruošę naujam ekonomikos augimo etapui.

Apibendrinant galima teigti, kad rinkoje įvykę pasikeitimai suteikia didesnes ir įvairesnes galimybes spręsti verslo valdymo kompiuterizavimo klausimus. Dabartinė rinkos situacija sąlygoja verslo įmonėms būtinybę rinktis iš platesnio galimybių sąrašo ir priiminėti sudėtingesnius sprendimus daugelyje kompiuterizavimo proceso etapų. Visi įvykę esminiai pasikeitimai leidžia pasiekti naują verslo valdymo efektyvumo lygį.

2011 metais sprendimus dėl valdymo kompiuterizavimo dar labiau nei anksčiau reikėtų derinti su naujausiomis numatomomis informacinių technologijų vystymosi kryptimis. Pirmiausiai tai susiję su atsakymu į klausimą: ar suformuoti savo IT infrastruktūrą, ar šias paslaugas pirkti rinkoje. Kol kas, nei viena įmonė, naudojanti informacines technologijas, neišsivers be minimalios IT infrastruktūros, kurią neišvengiamai sudarys kompiuterizuotos darbo vietos, lokalus kompiuterinis tinklas ir jo sąveika su ryšio kanalais. Tačiau sudėtingiausias ir brangiausias IT infrastruktūros komponentes - serverius ir VVS - galima turėti savo arba pirkti naudojimosi jais paslaugas rinkoje. Nors klausimas suformuluotas labai lakoniškai, tačiau tai neeliminuoja jo sudėtingumo. Akivaizdu, kad atsakymo į šį klausimą kiekvieną įmonė ieškos vadovaudamasi savo poreikių ir galimybių analize. Abu principiniai sprendimo variantai turi tiek savų pliusų, tiek savų minusų. Lengviausia apsispręsti gali tokio verslo organizavimo modelio šalininkai, kuris grindžiamas nuostata, kad be savo pagrindinės veiklos įmonė dar privalo vykdyti tik neišvengiamas funkcijas, o daugumą verslo aptarnavimo funkcijų labiau apsimoka pirkti rinkoje. Tuomet ir IT infrastruktūros turėjimo klausimas natūraliai spręstųsi iš tokios pozicijos. Tačiau be konkrečios įmonės situacijos analizės negalima teigti, kad tai visuomet absoliučiai geriausias sprendimas.

Nemažiau svarbus pats faktas, kad rinkoje tokia galimybė egzistuoja. Ir nors įmonių, besinaudojančių nuomojamomis VVS dar nėra daug (tiek absoliučiai, tiek santykinai), specialistai jau kalba apie naują kompiuterijos vystymosi etapą – apie debesų kompiuteriją dar vadinama internetine kompiuterija. Daug IT profesionalų kompiuterijos vystymosi perspektyvas sieja būtent su debesų kompiuterija. Supaprastintai debesų kompiuteriją galima pavaizduoti tokiu būdu: kompiuterizuotoje darbo vietoje turime tik personalinį kompiuterį (arba terminalą) su internetine prieiga, o programinę (arba ir techninę) įrangą naudojame esančią nutolusiame serveryje. „Microsoft“ cituodama IDC (International Data Corporation) tyrimo ataskaitos duomenis, teigia, kad jau 2011 metais daugiau nei pusė naujų verslo įmonių naudosis debesų kompiuterijos sprendimais. Minėtos tyrimų bendrovės duomenimis, per artimiausius metus su debesų kompiuterija susijusios pajamos pasaulyje išaugs nuo 16 mlrd. JAV dolerių 2009 metais iki 55,5 mlrd. JAV dolerių 2014 metais. Tokių pasaulinių tendencijų akivaizdoje verslo įmonėms verta dar kartą apsvarstyti savo poreikius informacinių technologijų srityje ir esant galimybei atidėti investicinius sprendimus, arba priimti drąsesnius sprendimus, kurie skirsis nuo tradiciniais tapusių sprendimų investuoti į nuosavos IT infrastruktūros sukūrimą ir palaikymą. Bet sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas profesionalia kompleksine įmonės situacijos ir perspektyvos analize.

Dr. Arvydas Kazakevičius