2013 metų verslo biudžetų tendencijos

Pavyzdžiui, jeigu jūsų verslas neturi ekskliuzivinės veiklos požymių, būtina atsižvelgti į Bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio prognozes tų šalių rinkose, kuriose jus vykdote veiklą ar pardavimus. Klasikinė priklausomybė tarp jūsų pardavimo apimčių prognozių ir BVP pokyčių yra tiesioginė, t.y., jeigu minėtose rinkose yra planuojamas BVP augimas, tai paprasčiausiame verslo prognozavimo scenarijuje numatytas atitinkamas pardavimų padidėjimas yra teisingas pasirinkimas. Planuoti pardavimų mažėjimą arba ženkliai didesni pardavimų augimą galima, bet tokiu atveju reikia žinoti konkrečias tokio varianto priežastys.

Kadangi pavyzdyje paminėjau dvi priešingos krypties prielaidas, reikia paaiškinti, kodėl priešingybės šiuo atveju dera. BVP parodo kiek šalies ekonomika per tam tikrą laiką pagamino produkcijos ir suteikė paslaugų. Taigi BVP nusako visos ekonomikos sukuriamą vertę, dydį ir aktyvumą. Šio makroekonominio rodiklio augimo prognozės natūraliai rekomenduoja planuoti ir verslo subjekto pardavimų augimą, nes BPV augimas yra tapatus ekonomikos augimui, o paprastai augant ekonomikai auga žmonių perkamoji galia, lūkesčiai, didėja kreditavimas. Ir žinoma, atvirkščiai: jei prognozuojamas BVP mažėjimas, kas JAV, Europoje ir kitose išsivysčiusiose valstybėse traktuojama kaip recesija, jeigu vyksta bent du ketvirčius iš eilės. Savo ruožtu recesija sąlygoja ekonomikos susitraukimą, jai būdingas vertybinių popierių kainų kritimas, ženklus valiutos nuvertėjimas, ekonomikos susitraukimas, infliacijos kritimas, gamybos nuosmukis, bendrovių bankrotai, nedarbo lygio augimas ir kiti nemalonūs ekonominiai dalykai, kurie akivaizdu, kad bet kokius pardavimus (tame skaičiuje ir jūsų verslo) gali paveikti tik neigiamai. Kaip konkrečiai sieti BVP pokyčius su pardavimais ir kitais prognozuojamais verslo rodikliais – klausimas sudėtingas ir išeinantis už straipsnio tematikos ribų. Atsakymus į šį klausimą turi surasti jūsų įmonės planavimu užsiimantys darbuotojai, kuriems efektyviai gali padėti išoriniai konsultantai, turintys pakankamai žinių, patirties ir kompetencijos. Norisi pabrėžti, kad prognozuojant verslą būtina pirmiausia atsižvelgti į pardavimų rinkos bendrus numatomus pokyčius, bet negalima apsieiti be jūsų verslo šakai prognozuojamų pokyčių. Į kurį iš minėtų rodiklių lygių (šalies ar šakos) labiau atsižvelgti, priklauso pirmiausiai nuo to kaip jus vertinate savo verslo atitikimą šakai. Noriu pasakyti, kad neretai verslo šakai statistiškai priskiriamos gana skirtingos įmonės. Todėl jeigu savo įmonę jus tapatinate su vidutine šakine įmone, tada geriau savo veiklos rodiklių planavime atsižvelgti į skelbiamus šakos vystymosi rodiklius, o šalies makroekonominiai rodikliai turėtų būti prisimenami „patariamojo faktoriaus“ vaidmenyje. Tačiau jeigu esate tikri, kad jūsų įmonės priskirimas konkrečiai verslo šakai yra nelabai sėkmingas sprendimas, nes jūsų veikla turi daug netipinių, išskirtinių bruožų, tuomet atvirkščiai, siūlyčiau pirmiau atsižvelgti į makroekonomines tendencijas.

Norisi paminėti dar keletą sąveikos pavyzdžių. Tegul jie bus iš optimistinio scenarijaus varianto. Kodėl – atsakymas paskutinėje straipsnio pastraipoje. Taigi, kylantis BVP skatina ir nekilnojamo turto kainų didėjimą, tai didina nekilnojamo turto paklausą. Todėl jeigu planuojate nekilnojamo turto pirkimo ar pardavimo operacijas, į šią aplinkybę būtina atsižvelgti skaičiuojant pinigų srautus bei finansinius rezultatus. Augant BVP galima tikėtis bazinių palūkanų normos didinimo. Centrinis bankas, didindamas bazines palūkanų normas apsaugo ekonomiką nuo perkaitimo bei reguliuoja infliacijos lygį. Todėl jeigu turite finansinių įsipareigojimų finansų institucijoms reikėtų į biudžetus įtraukti tikėtinai didesnes sąnaudas savo įsipareigojimų vykdymui. BVP yra glaudžiai susijęs su infliacija. Ekonomikos augimas, didėjanti paklausa ir vartojimas skatina infliaciją. Kylant infliacijai ir bazinėms palūkanų normoms, obligacijos pinga. Todėl galite tikėtis sumenkusio finansinio turto dydžio apskaitomo balanse, jeigu jį sudaro obligacijos. Dar nesunku numatyti galimus darbuotojų reikalavimus ar pageidavimus (nelygu kokias profsąjungas ar Darbo tarybą turite jūsų įmonėje) didinti darbo apmokėjimą. Dažniausiai – tai vienas esmingiausių faktorių lemiančių gaminių (paslaugų) savikainą ir atitinkamai daugelį finansinius rezultatus atvaizduojančių rodiklių. Taigi nesunku sutikti, kad verslo finansininkui negalima nežinoti ar nekreipti dėmesio į makroekonomines prognozes.

Vadovaujantis analogiška svarstymo eiga būtų galima įrodyti ir makroekonominių prognozių priklausomybę nuo verslo subjektų lūkesčių, planų bei prognozių. Galima pasakyti netgi griežčiau: makroekonominių prognozių baze tarnauja verslo sistemos dalyvių ekonominės prognozės bei jų veiklos rezultatai. Tačiau į šią įrodymų dalį nesigilinsime, nes tai jau makroekonominių prognozių sritis, o šių eilučių autorius – verslo ir finansų valdymo specialistas, kuris įpratęs pasinaudoti makroekonominėmis prognozėmis, atsižvelgti į jas, tačiau jų nesudarinėja.

Kodėl verslo finansų specialistas nagrinėja priklausomybes tarp makroekonominių ir verslo prognozių metų sandūroje? Todėl, kad norisi teigiamai paveikti verslininkų ir kitų rinkos dalyvių nuotaikas. Tai ne tik noras, bet ir galimybė, kurią suteikia mūsų bendrovės klientai. Tiksliau rašant, tokią galimybę suteikia optimistiniai mūsų klientų 2013 m. biudžetai ir verslo planai. Pirmą kartą po ketverių metų pertraukos verslo atstovai nebijo planuoti rodiklius, viršijančius ne tik šalies, bet ir savo verslo šakų prognozinius skaičius. Suprantu, kad pesimistai gali pasakyti, jog geras finansinis planas – tai įvykdytas finansinis planas. Tokį teiginį nuginčyti sunku. Suprantu, kad biudžetavimo klausimais su mūsų specialistais dirba tik dešimtys, bet ne dešimtys tūkstančių verslo subjektų. Tačiau straipsnio tikslas - patvirtinti, kad 2013 metų biudžetai verslo įmonėse vėl gana optimistiniai. Tai gera naujiena. Linkiu visiems įvykdyti savo optimistinius finansinius 2013 metų planus.

Dr. Arvydas Kazakevičius