Finansų valdymo teorijoje ekonominiai svertai nagrinėjami susietai su finansine rizika. Išskiriami trys ekonominiai svertai: veiklos (operacinis), finansinis ir bendrasis (kombinuotasis) svertai. Verta pastebėti, kad lietuviškoje finansinėje literatūroje pirmasis nurodytas svertas įvardijamas nevienodai. Vieni autoriai jį vadina veiklos arba operaciniu svertu, kiti verslo svertu. Taip pat pabrėžtina, kad vienuose šaltiniuose naudojama tiesiog sverto kategorija, o kituose sverto efekto kategorija. Kadangi veiklos ir finansinis svertai gali būti suskaičiuojami naudojantis keliomis metodikomis, tai ir skaičiavimų rezultatus skirtinguose šaltiniuose surasime pavadintus skirtingai: arba sverto lygis, arba sverto laipsnis. Jeigu naudoti tiesioginį vertimą iš tarptautinės verslo kalbos, t.y. anglų, kurioje veiklos (verslo) svertas vadinamas Degree of operating leverage ir trumpinamas DOL, matomai reikėtų naudoti veiklos sverto kategoriją. Arba naudoti trumpinį DOL, kurį supras visi su verslo finansais susiję asmenys.

Asmeninių finansų valdymo tema pastaruoju metu gana aktyviai nagrinėjama visuomenės informavimo priemonėse. Tai sveikintinas reiškinys bent dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, atliktų apklausų pagrindu Lietuvos gyventojų finansinis išprusimas vertinamas gana prastai, kitaip sakant, dažnai jis yra nepakankamas priimti teisingus finansinius sprendimus. Antra, jau kelis metus ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių gyventojams tenka daryti finansinius sprendimus, kurių poreikį sąlygoja įvairios geopolitinės (karas Ukrainoje ir jo įtaka politiniams ir ekonominiams procesams), ekonominės (aukšta infliacija, ekonominės recesijos arba finansinės krizės grėsmė), socialinės (COVID pandemija ir karantinas) priežastys, kurios yra neišvengiamos ir neįprastos.

Didelė dalis Lietuvos gyventojų yra samdomi darbuotojai, reiškia dirba pagal darbo sutartis su darbdaviais, kurie jiems moka darbo užmokestį. Tik iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: yra darbo sutartis bus ir atlyginimas. Taip atrodo iki pirmo bandymo išsiaiškinti kaip atlyginimas apskaičiuojamas, kokius mokesčius ir kas turi sumokėti, kodėl Vardenis Pavardenis uždirba daugiau arba mažiau už tokį patį darbą kaip aš ir t.t. Į visus klausimus bet kokia finansine tema dar niekas nepateikė visų atsakymų. Tačiau mes norime paaiškinti tuos bazinius dalykus, nuo kurių priklauso atlyginimo ir mokesčių dydžiai.

Darbo užmokesčio tema visuose įmanomuose informacijos talpinimo ir sklaidos šaltiniuose nagrinėjama itin dažnai. Šis faktas negali stebinti, nes atlygimo už darbą klausimas senas tiek pat, kiek seni samdomo darbo santykiai, tačiau jis nepraranda aktualumo, kadangi pats verslas, jo aplinka, žmonės ir jų poreikiai nuolat kinta. Šiandienos aktualijų kontekste išsiskiria gana nauja nagrinėjamo klausimo aktualumo priežastis - verslo įmonėms stinga darbuotojų. Įvairiuose šaltiniuose galime rasti nuomonę, kad su darbuotojų trūkumo problema susiduria maždaug pusė Lietuvos verslo įmonių. Jeigu problemos nenagrinėti kompleksiškai, o susikoncentruoti į apmokėjimo už darbą įtakos nagrinėjimui, minėtos problemos sprendime, galima teigti, kad verslo įmonės privalo toliau tobulinti darbo užmokesčio sistemas, darydamos jas lankstesnėmis, patrauklesnėmis darbuotojams.

Mokesčių bei neto atlyginimo priklausomybė nuo kitų NPD apskaičiavime dalyvaujančių veiksnių gerai matosi formulėje (1):

NPD 2019 metais = 300 EUR - 0,15 x ('Mėnesinis darbo užmokestis' - 555 EUR)(1)

Kuomet atlyginimas "ant popieriaus" (bruto) yra didesnis už nustatytą NPD, taikomą Neapmokestinamą pajamų dydį nulemia: NPD (neapmokestinamas pajamų dydis), kuris 2019 metais buvo 300 eurų; MMA (minimalios mėnesinės algos) dydis, kuris 2019 metais buvo 555 eurai; koeficientas, reguliuojantis NPD dydžio mažėjimo tempus priklausomai nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio sumos, kuris 2019 metais buvo 0,15. Lyginant su ankstesniais analizuojamo laikotarpio metais šis koeficientas ženkliai sumažėjo, nes ankstesniais analizuojamais metais jis buvo 0,5.

Lietuvos respublikos mokestinė sistema pasižymi dvejomis ypatybėmis: įstatymų bei kitų norminių aktų gausa ir dažnais jų keitimais. Jeigu pirmąją ypatybę galima vertinti nevienareikšmiai, tai teigiamas antrosios ypatybės įvertinimas sunkokai įsivaizduojamas. Apskaitos, finansų, mokesčių ir susijusių veiklų specialistams dažnas mokestinių įstatymų keitimas kelia nemažai rūpesčių. O keitimai vykdomi tikrai dažnai. Laisvosios rinkos instituto specialistai suskaičiavo, kad mokestiniai įstatymai mūsų šalyje keičiami vidutiniškai kas dvi savaites!